- valdinybė
- valdinýbė sf. (1) DŽ, NdŽ, valdinỹbė (2) Rtr, BŽ380, KŽ; ŠT178 1. buvimas valdiniu, valdinio priklausomybė: Iš bičiulystės papročių šiek tiek sužinome ir apie senesnę, priešfeodalinę Lietuvos socialinę santvarką, kurioje dar nebuvo įsigalėjusi valdinybė rš. 2. BŽ380, LTEIII7 pilietybė: Užsienio valdinybė TTŽ.
Dictionary of the Lithuanian Language.